Veikimo mechanizmas

Melanotanas II yra neselektyvus melanokortinų receptorių šeimos agonistas. Ant odos melanocitų esančio MC1R receptoriaus aktyvavimas skatina cAMP/PKA kaskadą ir transkripcijos faktorių MITF, padidindamas tirozinazę ir nukreipdamas pigmento sintezę link eumelanino, o tai yra tyrimuose stebėto įdegio atsako pagrindas. Skirtingai nuo endogeninio ligando α-MSH, ši molekulė yra konformaciškai apribotas ciklinis laktamo heptapeptidas (Ac-Nle-cyclo[Asp-His-D-Phe-Arg-Trp-Lys]-NH2), kuris didina receptoriaus stiprumą ir atsparumą fermentiniam skilimui. Kadangi jis taip pat aktyvuoja MC3R ir MC4R pagumburyje, sisteminis skyrimas sukelia centrinį poveikį: MC4R signalizacija siejama su sumažėjusiu apetitu ir su proerektilinėmis reakcijomis, stebėtomis ankstyvuosiuose klinikiniuose tyrimuose. Šis receptorių selektyvumo trūkumas paaiškina jo platų, iš dalies nepageidaujamą farmakologinį poveikį; susijęs α-MSH analogas afamelanotidas, priešingai, buvo sukurtas specialiai MC1R tarpininkaujamai fotoprotekcijai ir išbandytas pagal oficialią klinikinių tyrimų programą (Langan ir kt., 2010). Patikimų paskelbtų žmonių duomenų apie Melanotano II plazmos pusėjimo trukmę trūksta; antrinėje literatūroje nurodomi skaičiai svyruoja nuo mažiau nei valandos iki kelių valandų.

Įrodymų būklė

Žmonių duomenys apie Melanotaną II apsiriboja mažais ankstyvos fazės tyrimais iš 1990-ųjų. Bandomajame 1 fazės tyrime Arizonos universitete (Dorr ir kt., 1996) pranešta apie padidėjusią odos pigmentaciją po pakartotinių poodinių dozių nedideliam skaičiui sveikų vyrų, kartu su pykinimu, mieguistumu ir savaiminėmis erekcijomis. Dvigubai aklame, placebo kontroliuojamame kryžminiame bandomajame tyrime su dešimčia vyrų, turinčių organinę erektilinę disfunkciją (Wessells ir kt., 2000), stebėtos erekciją skatinančios reakcijos. Vėliau klinikinė plėtra buvo nutraukta; vietoj to buvo tęsiamas susijęs junginys bremelanotidas (PT-141) (Hadley ir Dorr, 2006). Cituojama literatūra nepateikia užbaigtos 2 ar 3 fazės programos ir nenustato konkretaus Melanotano II produkto registracijos. Nuo tada apyvartoje esantys produktai yra nereguliuojami, o dermatologinė literatūra aprašo nepageidaujamus reiškinius nelicencijuotos medžiagos vartotojams, įskaitant greitai pigmentuojančius melanocitų apgamus, taip pat riziką dėl produkto priemaišų ir adatų dalijimosi (Langan ir kt., 2010). Ilgalaikis saugumas, kancerogeninis potencialas ir poveikio dydžiai lieka neapibūdinti; iš esamų įrodymų negalima daryti išvadų apie veiksmingumą ar saugumą.

Klausimai apie tyrimus

Kam Melanotanas II buvo tiriamas moksliniuose tyrimuose?

Melanotanas II iš pradžių buvo sukurtas 1990-aisiais kaip tiriamasis pigmentacijos preparatas: bandomajame 1 fazės tyrime buvo nagrinėjamas įdegio atsakas po poodinio skyrimo. Nedidelis placebo kontroliuojamas tyrimas papildomai tyrė proerektilinį poveikį vyrams, turintiems erektilinę disfunkciją. Dabartiniai tyrimai daugiausia naudoja šią medžiagą kaip farmakologinį įrankį melanokortinų receptoriams MC1R, MC3R ir MC4R tirti.

Kokia yra Melanotano II įrodymų būklė?

Egzistuoja tik maži ankstyvos fazės klinikiniai tyrimai; plėtra buvo nutraukta ir 2 ar 3 fazės programa niekada nebuvo užbaigta. Dermatologinė apžvalginė literatūra aprašo nepageidaujamus reiškinius, susijusius su nelicencijuota medžiaga; šios ataskaitos nenustato konkretaus produkto registracijos. Iš šios įrodymų bazės negalima daryti išvadų apie veiksmingumą ar saugumą.

Šaltiniai

1. Dorr et al., Life Sciences 1996DOI: 10.1016/0024-3205(96)00160-9PMID: 8637402
2. Wessells et al., Urology 2000DOI: 10.1016/s0090-4295(00)00680-4PMID: 11018622
3. Hadley ir Dorr, Peptides 2006, melanokortinų tyrimų istorijos apžvalgaDOI: 10.1016/j.peptides.2005.01.029PMID: 16412534
4. Langan ir kt., Br J Dermatol 2010, dermatologinė nereguliuojamų melanotano produktų apžvalgaDOI: 10.1111/j.1365-2133.2010.09891.xPMID: 20545686

Veikimo mechanizmas

Melanotanas II yra neselektyvus melanokortinų receptorių šeimos agonistas. Ant odos melanocitų esančio MC1R receptoriaus aktyvavimas skatina cAMP/PKA kaskadą ir transkripcijos faktorių MITF, padidindamas tirozinazę ir nukreipdamas pigmento sintezę link eumelanino, o tai yra tyrimuose stebėto įdegio atsako pagrindas. Skirtingai nuo endogeninio ligando α-MSH, ši molekulė yra konformaciškai apribotas ciklinis laktamo heptapeptidas (Ac-Nle-cyclo[Asp-His-D-Phe-Arg-Trp-Lys]-NH2), kuris didina receptoriaus stiprumą ir atsparumą fermentiniam skilimui. Kadangi jis taip pat aktyvuoja MC3R ir MC4R pagumburyje, sisteminis skyrimas sukelia centrinį poveikį: MC4R signalizacija siejama su sumažėjusiu apetitu ir su proerektilinėmis reakcijomis, stebėtomis ankstyvuosiuose klinikiniuose tyrimuose. Šis receptorių selektyvumo trūkumas paaiškina jo platų, iš dalies nepageidaujamą farmakologinį poveikį; susijęs α-MSH analogas afamelanotidas, priešingai, buvo sukurtas specialiai MC1R tarpininkaujamai fotoprotekcijai ir išbandytas pagal oficialią klinikinių tyrimų programą (Langan ir kt., 2010). Patikimų paskelbtų žmonių duomenų apie Melanotano II plazmos pusėjimo trukmę trūksta; antrinėje literatūroje nurodomi skaičiai svyruoja nuo mažiau nei valandos iki kelių valandų.

Įrodymų būklė

Žmonių duomenys apie Melanotaną II apsiriboja mažais ankstyvos fazės tyrimais iš 1990-ųjų. Bandomajame 1 fazės tyrime Arizonos universitete (Dorr ir kt., 1996) pranešta apie padidėjusią odos pigmentaciją po pakartotinių poodinių dozių nedideliam skaičiui sveikų vyrų, kartu su pykinimu, mieguistumu ir savaiminėmis erekcijomis. Dvigubai aklame, placebo kontroliuojamame kryžminiame bandomajame tyrime su dešimčia vyrų, turinčių organinę erektilinę disfunkciją (Wessells ir kt., 2000), stebėtos erekciją skatinančios reakcijos. Vėliau klinikinė plėtra buvo nutraukta; vietoj to buvo tęsiamas susijęs junginys bremelanotidas (PT-141) (Hadley ir Dorr, 2006). Cituojama literatūra nepateikia užbaigtos 2 ar 3 fazės programos ir nenustato konkretaus Melanotano II produkto registracijos. Nuo tada apyvartoje esantys produktai yra nereguliuojami, o dermatologinė literatūra aprašo nepageidaujamus reiškinius nelicencijuotos medžiagos vartotojams, įskaitant greitai pigmentuojančius melanocitų apgamus, taip pat riziką dėl produkto priemaišų ir adatų dalijimosi (Langan ir kt., 2010). Ilgalaikis saugumas, kancerogeninis potencialas ir poveikio dydžiai lieka neapibūdinti; iš esamų įrodymų negalima daryti išvadų apie veiksmingumą ar saugumą.

Klausimai apie tyrimus

Kam Melanotanas II buvo tiriamas moksliniuose tyrimuose?

Melanotanas II iš pradžių buvo sukurtas 1990-aisiais kaip tiriamasis pigmentacijos preparatas: bandomajame 1 fazės tyrime buvo nagrinėjamas įdegio atsakas po poodinio skyrimo. Nedidelis placebo kontroliuojamas tyrimas papildomai tyrė proerektilinį poveikį vyrams, turintiems erektilinę disfunkciją. Dabartiniai tyrimai daugiausia naudoja šią medžiagą kaip farmakologinį įrankį melanokortinų receptoriams MC1R, MC3R ir MC4R tirti.

Kokia yra Melanotano II įrodymų būklė?

Egzistuoja tik maži ankstyvos fazės klinikiniai tyrimai; plėtra buvo nutraukta ir 2 ar 3 fazės programa niekada nebuvo užbaigta. Dermatologinė apžvalginė literatūra aprašo nepageidaujamus reiškinius, susijusius su nelicencijuota medžiaga; šios ataskaitos nenustato konkretaus produkto registracijos. Iš šios įrodymų bazės negalima daryti išvadų apie veiksmingumą ar saugumą.

Šaltiniai

1. Dorr et al., Life Sciences 1996DOI: 10.1016/0024-3205(96)00160-9PMID: 8637402
2. Wessells et al., Urology 2000DOI: 10.1016/s0090-4295(00)00680-4PMID: 11018622
3. Hadley ir Dorr, Peptides 2006, melanokortinų tyrimų istorijos apžvalgaDOI: 10.1016/j.peptides.2005.01.029PMID: 16412534
4. Langan ir kt., Br J Dermatol 2010, dermatologinė nereguliuojamų melanotano produktų apžvalgaDOI: 10.1111/j.1365-2133.2010.09891.xPMID: 20545686